- padamentas
- ×padameñtas sm. (2) Skp, Vl, Sdb, pãdamentas (1) Paį; Kos49 1. pamatas, fundamentas: Iš Aukštupėnų lauko vežėm akmenis padameñtu Kp. Pamūryk gerą padameñtą, kad nesugriūt gryčia Ppl. 2. pirmasis sienojas ant pamato: Sienojas, ką dedas an akmenų, tai padameñtas Vdn. Du rąsteliu, padamentėliu, kas lauku vaikščio padamentuos? NS92.
Dictionary of the Lithuanian Language.